Buto mokesčių analizės variantas

Kam nors gali būti įdomi analizė kaip keitėsi šeimos 3 kambarių buto paslaugų kiekiai ir mokesčiai metų bėgyje. Ir palyginimui  draudžiamosios pajamos, skirtos socialinio draudimo išmokų indeksavimui.ButoMokAnalize2020

Tapetavimas

Gal kada prireiks tapetų klijavimo patirtis.

Perkam tapetus. Pvz. mano salonui 9 rulonai 53cm pločio 10,05m ilgio. Piešinys kartojasi kas 64cm.
Perkant reikia atkreipti dėmesį į tapetų kodą kad būtų vienodi visiems rulonams, kurie klijuosis vienas šalia kito. Matyt skirtingi kodai iš skirtingų gamybos vietų ar skirtingo derinimo ir gali nesutapti piešiniai.

Buvo labai sunku nugrandyti senus tapetus.
Šiek tiek lengviau kai pašlapini vandeniu.
Tikslinga panaudoti metalinį spyruoklinį gremštuką ar štapelį, nežinau kaip vadinasi. Jį paaštrinus galima lengviau per jėgą skusti su tinko sluoksneliu, prie kurios prilipęs tapetas.

Prieš klijuojant jei tikslinga su pvz. cementu išlyginti sieną ir pataisyti plintusų tvirtinimus su pvz. medžio kaisčiais. Gal būt pavalyti ar nubalinti lubas. Sutvarkyti jungtukus ir rozetes, pravesti ar gal pakeisti kabelius.

Siena 265cm aukščio, tai su atsarga kirpau 268cm. 3cm užlenkimui apačioje po linolenumu.
Viršuje irgi palikdavau 1cm atsargai kad kompensuoti netikslumus. Po priklijavimo, kai išdžiūsta, su metaline liniuote ir žilete nupjaunu tą nereikalingą gabaliuką. Tokiu būdu gaunasi tikslus sienos ir tapeto iškarpos atkartojamumas.

Rulonų pradžioje nevienodai prasideda piešiniai. Todėl surūšiavau ir sunumeravau rulonus pagal tai kaip prasideda piešinys. Taip kad kiekvieno sekančio rulono Nr piešinys prasideda kiek toliau su didesnia atsarga.

Kad optimaliau sukarpyti, iškirpau 20 kartų sumažintą tapeto ruloną ir sienos aukščio tapeto pavyzdžių. Dėliojant paaiškėjo, kad geriausia vieną iškarpą paimti iš rulono pradžios o kitą iškarpą imti iš rulono galo, kad liktų ilgesnis likutis panaudojimui kur kitur. Be to patogu pasimodeliuoti iš kur imti trumpesnes tapetų iškarpas pvz. virš dūrų ir langų bei sienų galuose.

Klijus tirpinu vandenyje platesniame dubenyje, kad plačiau ir plonesniu sluoksniu galima būtų paskleisti miltelius ir nesusidarytų gumulai. Klijų miltelius reikia pilti į vandenį po truputi gerai maišant, kad nesusiformuotų gumulai.

Klijais tepu sieną ritinėlio pagalba. Kur neprieina – teptuku. Su juo greičiau ir tolygiau pasidengia siena klijais. Prieš klijuojant sušlapinu ir sieną ir rulono iškarpą vandeniu purkštuko pagalba. Tuomet ne taip greitai susigeria į sieną ir išdžiūsta klijai ir tapeto iškarpa pasidaro minkštenė ir labiau pasiduoda formuojama pagal sienos ntolygumus.

Atidedant klijavimą kitai dienai įrankius pamerkiu vandenyje.

 

Produktyvaus darbo kursai

Kompiuterinių produktyvaus darbo priemonių kursas.

 Šio kurso metu įsigysite produktyviam darbui skirtas, patikrintas praktikoje programas, galėsite jas įdiegti pas save ir išmoksite jomis naudotis.

Šie kompiuteriniai įrankiai skirti šioms produktyvaus darbo sritims:

  • „smegenų šturmui” bei minčių, idėjų ir sąvokų struktūriškam bei schematizuotam atvaizdavimui žinių ekonomikoje, susirinkimuose, problemų vadyboje. Intelektinių, organizacinių, loginių schemų ir ryšio, žuvies skeleto, medžio tipo diagramų ruošimui, didelių informacijos apimčių sistematizavimui. Padeda kurti pateikimus, platinti juos bei tarpusavyje dalintis bendruomenės ar kolegų grupėse. Leidžia valdyti visus savo reikalus, turėti greitą prieigą prie reikalingos informacijos, priminti ką reikia padaryti, planuoti savo darbo dieną ar savo projektus ir sutaupyti laiką. Paprasta įsisavinti, leidžia eksportuoti sukurtas schemas į Microsoft Word, PowerPoint, PDF, tekstinius, grafinius ir kt. dokumentus.
  • kalendoriniam darbų ar įvairių įvykių planavimui bei priminimui. Priderinamas prie kompiuterių tinklo bei prie mob. telefono interneto pagalba.
  • įvairių kompiuterinių duomenų, rinkmenų dalinimuisi ar panaudojimui įvairiose programų, svetainių vietose ar tarp bendradarbių, draugų, bendruomenių ir t.t. interneto pagalba.
  • savo laiko apskaitai, leidžiantys grupuoti įvykius ir atlikti sumarinius apibendrinimus, išsiugdyti laiko pajautimo, naudingo panaudojimo jausmus, nustatyti gyvenimiškus prioritetus.
  • kompiuterinių programų ir duomenų bei dokumentų pagreitintam radimui bei panaudojimui.
  • besikartojančios informacijos pagreitintam panaudojimui įvairiuose tekstiniuose dokumentuose jų formavimo metu.
  • paveikslų, albumų ir galerijų publikavimui serveryje bei jų panaudojimui.
  • el.laiškų įeinančios informacijos kiekio sumažinimui.
  • mokamų ofisinių programų pakeitimas atitinkamomis nemokamomis programomis ir priderinimas prie esančių duomenų.

VVS ir testavimo apžvalga

Globalizacija išstumia iš rinkos smulkias neefektyvias firmas. Dėl to nacionalinėms firmoms, kurios gali neišlaikyti globalizacijos padarinių reikia laiku arba persiorientuoti arba bent papildyti savo veiklos sritis, kad turėtumėme atsarginių vystymosi krypčių.

Sunkmetis diktuoja griežtus ekonominio efektyvumo reikalavimus. Tokiomis sąlygomis kiekvienas rinkos dalyvis privalo apsižvalgyti ieškodamas efektyvesnių veiklos idėjų ir panaudoti veiklos strategiją, tenkinančią pasikeitusias pasaulio vystymosi tendencijas.

Labai svarbu laiku pamatyti besivystančias, pažangias technologijas ir jei ne sekti jomis, tai bent jau prisitaikyti prie jų, nes uždaruose nacionalinių firmų kolektyvuose įsigalėjusios tam tikros veiklos tradicijos gali būti jau pasenusios.

Norint laiku pastebėti naujas vystymosi tendencijas reikia skirti laiko ne tik naujų technologijų analizei. Jų yra labai daug ir visų neapglėbsi. Tai reikalauja didelių darbo laiko investicijų. Daug svarbiau surinkti įvairių technologijų panaudojimo statistiką ir tik tada gilintis į tą technologiją ir nagrinėti pritaikymo galimybes.

Aršios nacionalinių firmų konkurencijos sąlygomis nėra lengva surinkti statistiką apie technologijų panaudojimą ir jų efektyvumą iš konkuruojančių firmų ir tuo labiau atlikti lyginamąją analizę. Bet yra šalutiniai keliai ir yra beveik begalinių informacijos šaltinių okeanas internete.

Palyginus ne taip senai, trejų metų laikotarpyje, dirbu kompiuterinių verslo valdymo sistemų (VVS) srityje, daugiausiai testuotojo pozicijoje, dėl to negaliu garantuoti išsamios analizės. Tačiau žvalgydamasis kompiuterinių firmų svetainėse ir jų skelbimuose bei lankydamasis firmose įvairiais klausimais, pastebėjau skirtumą tarp jų – kurios skiria savo programavimo produktus vietiniams vartotojams ir kurios skiria savo produktus tolimojo užsienio vartotojams. Be savaime aiškių kartais labai griežtų kalbos mokėjimo reikalavimo skirtumų, labai skiriasi, pavyzdžiui, požiūris į testavimo darbą. Vietinio vartojimo firmų kolektyvai apsieina minimaliais testuotojo profesijos poreikiais, dažnai derindami šią profesiją su kitomis profesijomis ir dažnai nekreipdami dėmesio į naujas testavimo technologijas arba palikdami jas savieigai. Tuo tarpu su užsieniu susietų firmų kolektyvai atvirkščiai skiria didelius resursus testavimui ir atitinkančioms technologijoms. Viena iš paaiškinamų priežasčių glūdi programuojamos srities specifika. Kaip gali nesiskirti svarbumu, kaina ir investicijomis, pavyzdžiui, bankinių technologijų apskaitos sistema ir sandėlio apskaitos sistemos reikalavimai. Dėl to vienose firmose kartais būna beveik pusė darbuotojų testuotojai, o kitose jų beveik nėra.

Testavimo technologijos taip pat turi savus pritaikymo niuansus. Jei finansiškai pajėgios firmos gali sau leisti panaudoti mokamas testavimo technologijas (naudoja ir nemokamas), tai vietinės apsieina visiškai be jų, arba po kiek laiko įsitikina, kad reikia ir panaudoja šiuo laiku smarkiai besivystančias atvirojo kodo (OpenQA, GNU/GPL) technologijas. Kadangi jų ir informacijos apie jas yra labai daug, sunku nedilelėms firmoms apsispręsti kurias naudoti. Tai gal iš dalies todėl ir nėra nusistovėjusių požiūrių ir nusistovėjusių panaudojimo metodų.

 Yra dar viena nauja VVS ir testavimo sritis, kurią skaitau būtina pabrėžti. Tai atvirojo kodo verslo valdymo sistemos ir mano požiūriu geriausia atstovė – OpenERP. Nagrinėdamas šią sistemą ir kalbėdamas su firmų atstovais kurie ją platina, įsitikinau, kad čia yra visiškai kitoks, naujas požiūris ir visiškai kitokie darbo organizavimo ir programos vystymo metodai.

Galima pagalvoti, kad atviro kodo verslo valdymo programa negali konkuruoti su licencijuotomis, komercinėmis analogiško pobūdžio programomis. Pasirodo ne. Gali konkuruoti. Taip kaip konkuruoja Linux su Windows, kaip Open Office su MS Office. Galima pagalvoti, kad nedidelėms firmoms neapsimoka platinti šią programą, nes nėra pardavimo ir licencinio mokesčio, tik aptarnavimo ir palaikymo paslaugų įplaukos. Vienok ir pasaulyje ir jau Lietuvoje atsiranda profesionalai, entuziastai ir firmos platinančios šią programą.

Ši programa yra globalizacijos padarinys, kuris perspektyvoje nustelbs uždaras komercines programas. Šioje programoje realizuota daug progresyvių, įdomių idėjų ir vien tai pritraukia specialistus. Mūsų lietuviškoms kompiuterinėms firmoms yra iš ko pasimokyti ir kuo anksčiau tai bus padaryta tuo geriau. 2009 metų pradžioje buvo įpusėjęs šios programos išplitimo bumas, bet sunkmetis pristabdė investicijas, privertė pristabdyti naujus sprendimus ir idėjas, netgi kai kam nutraukti veiklą. Atsigaunant ekonomikai globalizacijos procesai ir OpenERP paplitimas įgaus papildomą pagreitį.