Globalizacija išstumia iš rinkos smulkias neefektyvias firmas. Dėl to nacionalinėms firmoms, kurios gali neišlaikyti globalizacijos padarinių reikia laiku arba persiorientuoti arba bent papildyti savo veiklos sritis, kad turėtumėme atsarginių vystymosi krypčių.
Sunkmetis diktuoja griežtus ekonominio efektyvumo reikalavimus. Tokiomis sąlygomis kiekvienas rinkos dalyvis privalo apsižvalgyti ieškodamas efektyvesnių veiklos idėjų ir panaudoti veiklos strategiją, tenkinančią pasikeitusias pasaulio vystymosi tendencijas.
Labai svarbu laiku pamatyti besivystančias, pažangias technologijas ir jei ne sekti jomis, tai bent jau prisitaikyti prie jų, nes uždaruose nacionalinių firmų kolektyvuose įsigalėjusios tam tikros veiklos tradicijos gali būti jau pasenusios.
Norint laiku pastebėti naujas vystymosi tendencijas reikia skirti laiko ne tik naujų technologijų analizei. Jų yra labai daug ir visų neapglėbsi. Tai reikalauja didelių darbo laiko investicijų. Daug svarbiau surinkti įvairių technologijų panaudojimo statistiką ir tik tada gilintis į tą technologiją ir nagrinėti pritaikymo galimybes.
Aršios nacionalinių firmų konkurencijos sąlygomis nėra lengva surinkti statistiką apie technologijų panaudojimą ir jų efektyvumą iš konkuruojančių firmų ir tuo labiau atlikti lyginamąją analizę. Bet yra šalutiniai keliai ir yra beveik begalinių informacijos šaltinių okeanas internete.
Palyginus ne taip senai, trejų metų laikotarpyje, dirbu kompiuterinių verslo valdymo sistemų (VVS) srityje, daugiausiai testuotojo pozicijoje, dėl to negaliu garantuoti išsamios analizės. Tačiau žvalgydamasis kompiuterinių firmų svetainėse ir jų skelbimuose bei lankydamasis firmose įvairiais klausimais, pastebėjau skirtumą tarp jų – kurios skiria savo programavimo produktus vietiniams vartotojams ir kurios skiria savo produktus tolimojo užsienio vartotojams. Be savaime aiškių kartais labai griežtų kalbos mokėjimo reikalavimo skirtumų, labai skiriasi, pavyzdžiui, požiūris į testavimo darbą. Vietinio vartojimo firmų kolektyvai apsieina minimaliais testuotojo profesijos poreikiais, dažnai derindami šią profesiją su kitomis profesijomis ir dažnai nekreipdami dėmesio į naujas testavimo technologijas arba palikdami jas savieigai. Tuo tarpu su užsieniu susietų firmų kolektyvai atvirkščiai skiria didelius resursus testavimui ir atitinkančioms technologijoms. Viena iš paaiškinamų priežasčių glūdi programuojamos srities specifika. Kaip gali nesiskirti svarbumu, kaina ir investicijomis, pavyzdžiui, bankinių technologijų apskaitos sistema ir sandėlio apskaitos sistemos reikalavimai. Dėl to vienose firmose kartais būna beveik pusė darbuotojų testuotojai, o kitose jų beveik nėra.
Testavimo technologijos taip pat turi savus pritaikymo niuansus. Jei finansiškai pajėgios firmos gali sau leisti panaudoti mokamas testavimo technologijas (naudoja ir nemokamas), tai vietinės apsieina visiškai be jų, arba po kiek laiko įsitikina, kad reikia ir panaudoja šiuo laiku smarkiai besivystančias atvirojo kodo (OpenQA, GNU/GPL) technologijas. Kadangi jų ir informacijos apie jas yra labai daug, sunku nedilelėms firmoms apsispręsti kurias naudoti. Tai gal iš dalies todėl ir nėra nusistovėjusių požiūrių ir nusistovėjusių panaudojimo metodų.
Yra dar viena nauja VVS ir testavimo sritis, kurią skaitau būtina pabrėžti. Tai atvirojo kodo verslo valdymo sistemos ir mano požiūriu geriausia atstovė – OpenERP. Nagrinėdamas šią sistemą ir kalbėdamas su firmų atstovais kurie ją platina, įsitikinau, kad čia yra visiškai kitoks, naujas požiūris ir visiškai kitokie darbo organizavimo ir programos vystymo metodai.
Galima pagalvoti, kad atviro kodo verslo valdymo programa negali konkuruoti su licencijuotomis, komercinėmis analogiško pobūdžio programomis. Pasirodo ne. Gali konkuruoti. Taip kaip konkuruoja Linux su Windows, kaip Open Office su MS Office. Galima pagalvoti, kad nedidelėms firmoms neapsimoka platinti šią programą, nes nėra pardavimo ir licencinio mokesčio, tik aptarnavimo ir palaikymo paslaugų įplaukos. Vienok ir pasaulyje ir jau Lietuvoje atsiranda profesionalai, entuziastai ir firmos platinančios šią programą.
Ši programa yra globalizacijos padarinys, kuris perspektyvoje nustelbs uždaras komercines programas. Šioje programoje realizuota daug progresyvių, įdomių idėjų ir vien tai pritraukia specialistus. Mūsų lietuviškoms kompiuterinėms firmoms yra iš ko pasimokyti ir kuo anksčiau tai bus padaryta tuo geriau. 2009 metų pradžioje buvo įpusėjęs šios programos išplitimo bumas, bet sunkmetis pristabdė investicijas, privertė pristabdyti naujus sprendimus ir idėjas, netgi kai kam nutraukti veiklą. Atsigaunant ekonomikai globalizacijos procesai ir OpenERP paplitimas įgaus papildomą pagreitį.